Gyvenimas su moliu tarsi pasaka, jis užburia savo beribėmis galimybėmis. Jis gali virsti bet kuo, ko tik tavo širdis geidžia. Jis gali būti švelnus ir šiurkštus ir grubus, plastiškas ir trapus, gali būti spalvotas, gali būti blizgus...
Jis gali gimti linksmu žvėreliu ar naudinga puodyne, gali būti skambus varpelis, šaiži birbynė, skraidantis angelas ir net puošnus papuošalas!
Baltą molį myliu labiausiai. Savo beribėmis galimybėmis kartais nustebina net savo meistrą. Papuošalams jis suteikia visa, ko gali trokšti kūrėjas.
❤︎
Kurdama pasakos pradžią, savo herojų, suteikdama jam formą, spalvą, fatūrą, dažnai paskęstu mintyse apie tai koks likimas jo laukia. Kokia mano pagaminto papuošalo gyvenimo istorija? Kur jis nukeliaus? Į kokią šalį, kokia moteris jį nešios? Ar ji bus šviesiaplaukė žyraakė o gal tamsiaodė? Kokia bus jos specialybė, amžius, charakteris, pomėgiai? Ar jį dažnai nešios ir mylės, kaip kad aš mylėjau? O kur juo puošis? Gal kasdieną į ofisą, ar į paskaitas, gal per atostogas prie jūros ar į prabangų pokylį... Juk tiek skirtingų gyvenimo kelių jis gali nukeliauti. Deja, aš žinau tik pradžią... Ja ir dalinuosi.
Palikite komentarą